This site uses cookies.
Some of these cookies are essential to the operation of the site,
while others help to improve your experience by providing insights into how the site is being used.
For more information, please see the ProZ.com privacy policy.
This person has a SecurePRO™ card. Because this person is not a ProZ.com Plus subscriber, to view his or her SecurePRO™ card you must be a ProZ.com Business member or Plus subscriber.
Affiliations
This person is not affiliated with any business or Blue Board record at ProZ.com.
Italian to Lithuanian: Classifica mondiale della libertà di stampa General field: Art/Literary
Source text - Italian Il fatto che ha stupito di più i Reporter è che il Governo italiano non muove nemmeno un dito per proteggere i giornalisti. Anzi, sembra che con varie leggi cerca di aggravare ancora di più le condizioni del loro lavoro.
Translation - Lithuanian Labiausiai vertintojus nustebino tai, kad Italijos vyriausybė nepakurtina nė piršto, kad apsaugotų žurnalistus. Netgi atrodo, kad priimdami įvarius įstatymus tik stengiasi dar labiau apsunkinti jų darbo sąlygas.
English to Lithuanian: Climate Change General field: Science Detailed field: Environment & Ecology
Source text - English The just-released Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) special report on the ocean and cryosphere in a changing climate (SROCC) details the immense pressure that climate change is exerting on ocean ecosystems and portrays a disastrous future for most life in the ocean and for the billions of people who depend on it unless anthropogenic greenhouse gas (GHG) emissions are slashed. It reinforces in stark terms the urgency of reducing carbon emissions expressed in a 2018 IPCC report. But another just-released report provides hope and a path forward, concluding that the ocean is not simply a victim of climate change, but a powerful source of solutions. Drawing on this report organized by the High Level Panel (HLP) for a Sustainable Ocean Economy, which quantifies and evaluates the potential for ocean-based actions to reduce emissions, we outline a “no-regrets to-do list” of ocean-based climate actions that could be set in motion today. We highlight the report's analysis of the mitigation potential and the required research, technology, and policy developments for five ocean-based mitigation areas of action: renewable energy; shipping and transport; protection and restoration of coastal and marine ecosystems; fisheries, aquaculture, and shifting diets; and carbon storage in the seabed. Make no mistake: These actions are ambitious, but we argue that they are necessary, could pay major dividends toward closing the emissions gap in coming decades, and achieve other co-benefits along the way.
These five areas were identified, quantified, and evaluated relative to achieving the 2030 Agenda for Sustainable Development. The report concludes that these actions (in the right policy, investment, and technology environments) could reduce global GHG emissions by up to 4 billion tonnes of carbon dioxide equivalents in 2030 and by up to 11 billion tonnes in 2050. This could contribute as much as 21% of the emission reduction required in 2050 to limit warming to 1.5°C and 25% for a 2°C target.
Halting further loss and enabling restoration of coastal “blue carbon” ecosystems, such as mangroves, seagrasses, and salt marshes, can prevent further release of a considerable amount of GHGs such as CO2. Although these blue carbon ecosystems represent only 1.5% of the area covered by terrestrial forests, their loss and degradation are equivalent to 8.4% of CO2 emissions from terrestrial deforestation, largely due to the exceptionally high organic content of the sediments that are stabilized by blue carbon ecosystems. Integration of blue carbon ecosystems into national GHG inventories and associated climate targets and plans could incentivize such efforts. The designation of MPAs by national or subnational governments or other authorities is also a key tool to achieve these goals, but they must be Fully or Highly Protected MPAs, which are well designed, implemented, resourced, and enforced. Achieving the high levels of mitigation potential identified in the report through conservation and restoration is dependent on increased investment in protection, restoration, careful monitoring, and expansion of ecosystem cover where sea level rise provides new opportunities.
Looking farther into the future, seaweeds (macroalgae) hold promise. Seaweed products might replace products with a higher CO2 footprint, thereby avoiding emissions (rather than directly contributing to sequestration) in fields such as food, feed, fertilizers, nutraceuticals, biofuels, and bioplastics. The addition of seaweeds to diets of ruminant mammals (particularly sheep and cattle) could play an important role in reducing enteric methane emissions through secondary metabolites that alter rumen conditions. For example, in vitro experiments have shown that the red alga Asparagopsis taxiformis can reduce methane emissions from ruminants by up to 99% when constituting only 2% of the feed, and several other common species show potential methane reductions of 33 to 50%.
Translation - Lithuanian Neseniai Tarptautinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje dėl vandenyno ir kriosferos besikeičiančio klimato sąlygomis (angl. SROCC) aprašomas nepaprastai didelis neigiamas klimato kaitos poveikis vandenynų ekosistemoms ir pražūtinga ateitis daugumai gyvybės formų vandenynuose ir milijardams žmonių, kurie nuo jų priklauso. Išeitis – antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakų išskyrimo mažinimas. Ataskaitoje aiškiai pabrėžiama, kad būtina skubiai mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, nurodytą 2018 metų Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje. Tačiau duomenys kitoje neseniai paskelbtoje ataskaitoje teikia vilties ir apibūdina tolimesnius žingsnius, o taip pat įrodo, kad vandenynas ne tik kenčia nuo klimato bet ir yra galingas sprendimų šaltinis. Remdamiesi šia Aukšto lygio komisijos tvarios vandenyno ekonomikos klausimais (angl. High Level Panel for a Sustainable Ocean Economy) parengta ataskaita apie atsinaujinančią vandenynų ekonomiką, kurioje nustatomas ir vertinamas su vandenynais susijusių išlakų mažinimo veiksmų potencialas, parengėme „naudingų darbų sąrašą“, kurį būtų galima pradėti vykdyti jau šiandien. Išskiriame minimą klimato kaitos sušvelninimo galimybių analizę ir reikalingus tyrimus, technologijas ir politikos plėtrą penkiems su vandenynais susijusiems veiksmams: atsinaujinančius išteklius, gabenimą ir transportavimą, pakrančių ir jūrų ekosistemų apsaugą ir atkūrimą, žuvininkystę ir akvakultūrą, mitybos įpročių keitimą ir anglies kaupimą jūros dugne. Galite būti tikri: šie veiksmai – platus užmojis, tačiau mes esame įsitikinę, kad jie būtini ir per ateinančius dešimtmečius padės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bei atneš didžiulės papildomos naudos.
Šios penkios sritys buvo nustatytos ir įvertintos pagal darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų. Ataskaitoje apibendrinama, kad šie veiksmai (tinkamomis politinėmis, investicijų ir technologijų sąlygomis) galėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 4 milijardų tonų ekvivalentus iki 2030 metų ir iki 11 milijonų tonų 2050 metais. Tai galėtų padėti sumažinti išlakas 21 % iki 2050 metų, kad atšilimas būtų sumažintas 1,5 laipsniais Celsijaus ir 25 %, kad nebūtų peržengta 2 laipsnių Celsijaus riba.
Nemažam šiltnamio dujų, tokių kaip C02, išmetimui kelią gali užkirsti tolesnio nykimo sustabdymas ir „mėlynosios anglies“ ekosistemų, tokių kaip mangrovių, jūros žolių ir druskingų žemapelkių, atkūrimui sudarytos sąlygos. Nors šios mėlynosios anglies ekosistemos sudaro tik 1,5 % sausumos miškų ploto, jų nykimas ir naikinimas yra lygus 8,4 % išmetamo CO2 kiekio sausumos miškų kirtimo metu, daugiausiai dėl išskirtinai didelio organinių nuosėdų kiekio, kurias stabilizuoja mėlynosios anglies ekosistemos, sudėties. Mėlynosios anglies ekosistemų integracija į nacionalinius šiltnamio dujų sąrašus ir susijusius klimato kaitos tikslus bei planus galėtų paskatinti tokias pastangas. Nacionalinių arba subnacionalinių vyriausybių ar kitų valdžios institucijų vykdomi projektai, tokie kaip jūros saugomų teritorijų tinklo sukūrimas, taip pat yra viena iš pagrindinių priemonių šiems tikslams pasiekti. Tačiau pasirinktos visiškai arba labai saugomos, gerai suplanuotos, projektuose patvirtintos, aprūpintos ištekliais ir jau vykdančios apsaugą jūrų teritorijos. Ataskaitoje numatytas didelis klimato kaitos sušvelninimo potencialas išsaugant bei atkuriant ekosistemas priklauso nuo didesnių investicijų į apsaugą, atkūrimą, kruopštų stebėjimą ir ekosistemos plėtrą ten, kur pakilęs jūros lygis suteikia naujų galimybių.
Žvelgiant į ateitį, daug žada jūros dumbliai (arba makrodumbliai), kurie gali pakeisti produktus su didesniu CO2 pėdsaku ir taip išvengti taršos (o ne tiesiogiai prisidėti prie sekvestracijos) tokiose srityse kaip maistas, pašarai, trąšos, nutraceutikai, biokuras ir bioplastikas . Jūros dumblių įtraukimas į atrajotojų (ypač avių ir galvijų) racioną gali suvaidinti svarbų vaidmenį mažinant žarnyno išskiriamų metano dujų išmetimą per antrinius metabolitus, kurie keičia maisto apdorojimo sąlygas didžiajame prieskrandyje. Pavyzdžiui, in vitro eksperimentai parodė, kad raudonieji dumbliai Asparagopsis taxiformis, sudarantys vos 2 % pašaro, gali sumažinti atrajotojų išmetamą metaną iki 99 %, o keletas kitų įprastų rūšių rodo, kad metanas gali sumažėti nuo 33 % iki 50 %.
Lithuanian to English: The Selfie Factory General field: Marketing
Source text - Lithuanian Jaukas asmenukių kartai: ar mokėtumėte tiek už gražų foną?
Ar mokėtumėte apie 11 eurų vien už tai, kad jums leistų nusifotografuoti gražiame fone ar rožinių kamuoliukų vonioje? Londone duris atvėrusiai būtent tokią paslaugą siūlančiai studijai klientų netrūksta.
Paaugliai ir trečiąją dešimtį skaičiuojantys jauni žmonės Londone užsuka į studiją, kad pasidarytų gražių nuotraukų savo socialinio tinklo profiliui.
Studija, pavadinta „The Selfie Factory“ („Asmenukių fabrikas“), atidaryta viename didžiausių prekybos centrų Europoje „Westfield“. Nors ši „Instagram“ kartos oazė veikia visai neseniai, ji jau sulaukė tūkstančių klientų. Jie gali rinktis iš 20 skirtingų būdelių su įvairiausiai išdažytomis sienomis: vienos išmargintos spurgų piešinukais, kitame kambarėlyje dar yra ir milžiniškas pliušinis meškinas, kitur – rožinių kamuoliukų vonia, dar kitame galima mėtytis konfeti ir spalvotais kaspinais. Dauguma klientų čia jauni, ateina ir mamos su vaikais, kuriuos žaidžiančius čia pat
fotografuoja. „Žmonės ateina ir praleidžia čia valandą linksmindamiesi ir fotografuodamiesi tiek, kiek nori, – pasakojo Londone „The Selfie Factory“ atidaręs 26-erių Willas Boweris.
– Mintis sukurti tokią erdvę man kilo tada, kai su sužadėtine kelionėse ieškojome atokių vietų, kad pasidarytume gražių nuotraukų instagramui, tačiau visur būdavo minios. Taip man kilo mintis pačiam sukurti instagramui tinkamas erdves. Mūsų kartai labai patinka dalytis savo nuotraukomis, tačiau gerą asmenukę pasidaryti nelengva, sunku rasti ir gerą foną. Mūsų studija tai ir siūlo – sukurti daug turinio, kurį vėliau bus galima publikuoti.“
W.Boweris pasakoja, kad turi nemažai nuolatinių klientų – tai nuomonės formuotojai, kurie čia ateina nusifotografuoti reklaminiams įrašams.
Translation - English A Lure for the Selfie Generation: How Much Would You Pay for a Pretty Background?
Would you pay around eleven euros only to take a photo against a cute background or a bath filled with pink balls? That is exactly what a new studio in London offers and people love it.
Teenagers and young adults come to the studio in London to take charming photos for their social media profiles.
The studio named ''The Selfie Factory'' is located in one of the biggest shopping centres in Europe—Westfield. Even though this oasis for Instagram generation opened just recently, it has already welcomed thousands of clients. Customers can choose from twenty different booths with various types of coloured walls. While some booths can offer doughnut wall or a giant teddy bear, others can offer a bath full of pink balls and confetti with colourful ribbons to throw inside.
Most of the clients are young, but mothers also come by to the studio to take pictures of their children playing.
''People come and spend here an hour having fun and taking as many pictures as they please. The idea to create such space topped my mind after I struggled to find a remote place with my fiancée to take beautiful pictures for Instagram, but the places were crowded. That's how I
got an idea to create a place for Instagramming. Our generation loves to share pictures, yet taking a cute selfie is not an easy task, and it is hard to find a good background. This is exactly what our studio offers—creating a lot of content for a later publication'' stated 26-
year-old founder of ''The Selfie Factory''.
W. Bower says he has a lot of regular customers— they are influencers, who come here to take pictures for advertised posts.
Portfolio